užtempti

užtem̃pti, -ia (ùžtempia), ùžtempė Rtr, Š, NdŽ; L, Ser 1. tr. N, DŽ¹, Aln tempiant uždėti, užtraukti, uždengti, užtiesti ant ko: Užtem̃pk gelumbę ant kailinių J. Kailį užtempì, kiteip nemožna – sustrauks Alz. Virvė užtemptà, neleida visų [pirkėjų] eiti pri prekių, ka neišnešiotų Krš. Ùžtempė drobulę ant lango, kad saulė trobos neįkaitintų Vkš. Užtem̃pti antklodę ant savęs NdŽ. Tokia pusvilnone (vadydavos kaldra) užtem̃ps visą [lovą] Mšk. Cigonai būdą užtem̃pia ant vežimo ir jiems neįlyja Skr. Balaganai užtemptì, turgus lūžo Krš. Tuo aukščiu (ligi krūtinės) ùžtempė dračiuką pievo[je] Pvn. Užtem̃pęs palą kailinių ant kojų, pasiklausydamas tėvų kalbos, žiūrėjo prisimerkęs į lubas T.Tilv. Pernai buvo mado[je] ùžtempamos kepurės Šts. Užtempiu skepetą R154, MŽ204. | prk.: Debesiai ùžtempė dangų – pradės lyti Krš. Ùžtempė langus šaltis, negal nė bepamatyti Ds. | refl.: Skareliūte juoda užsitem̃pus kokia, sustraukus Klt. | prk.: Po tų žodžių senuko vaikiškai žydros akys užsitempė raukšlių audeklu P.Cvir. 2. tr. KŽ, Upt traukiant sunkiai užmauti, apvilkti, apauti: Vaikiukuo ùžtempei kelnes, marškinius – i parėdytas, o mergelkai kiek tų škurlių reik Rdn. Muno sijono ant savo storo sturplio tikrai negalėsi užtem̃pti Vkš. Ragana, paėmusi kirvį, ir koją aptašė ir led ne led užtempė [kurpelę] ant kojos rš. | refl. tr. Š, KŽ: Neištepk suknelės, do prie žmogui užsitem̃pt gera Klt. Krominelį švarkelį užsitem̃pęs – visi juokdavos Rdn. Vaikai (berniukai) užsitem̃pia ką ir laksto, mergaitėm reik tų skudurų KzR. Basas gi neisiu – palauk, užsitem̃psiu čebatus Ėr. Dviem marnarkom ižsitem̃pęs, ką ir paeit negali Arm. 3. tr. M, L93 užveržti: Ùžtempė šriūbą, ne atsukti nebgal Vvr. | refl.: Šunmazgis kai užsìtempia, nots tu griaužk atsistojęs Erž. 4. tr. Upt jėga užvesti kur, už ko, ant ko: Dienos švieson laiptais mane užtem̃pia NdŽ. | refl. tr.: Buvau, kaleč užsìtempė Slm. 5. tr. DŽ¹, Akm, Jnš sunkiai užnešti: Spaliai drėgni, led ùžtempiau doklą ant stogo Ėr. Tokį peniukšlį trys vyrai ledva ant ragių ùžtempė Vkš. 6. refl. užsispirti, priešiškai nusiteikti: Ko esi užsitempusi? Šts. Užsìtempė, kad neturinti drabužių, – ir nejo į bažnyčią Šts. 7. intr. šnek. versti, raginti ką daryti: Ùžtempė valdžia pasus imti Šts. 8. tr., intr. Rdn šnek. uždelsti, užtęsti, užvilkinti, užtraukti: Leidė man užtem̃pt ligą, dabar jau viskas Jnšk. Karvė kartais užtem̃pia i dvi savaites, i daugiau Jrb. | refl.: Mat vienuolika metų užsìtempė, kol gavom palikimą Slm. 9. tr. iš anksto rengtis, ketinti, pasiryžti ką daryti, sumanyti, numatyti: Tirkšliūse kunigai bažnyčią ùžtempė didelę, o parakvija maža Trk. | refl. tr.: Užsitempa poni pirkti miško užvadas tris Šts. 10. tr. surengti, iškelti: Nė kiek netrukus, ùžtempė balių didžiausį Šts. ║ užveisti: Užtemptì sodnai, uogų, vaisių netrūksta DūnŽ. ║ užstatyti: Ùžtemptas didžiausis miestas, baisu matyties Krš. 11. tr., intr. šnek. garsiai uždainuoti: Kaip kada užgėrę smarkiai ùžtempam, nemislyk Krž. 12. intr. DūnŽ, DrskŽ, Vdžg, Jrb, Sg šnek. užduoti, užkirsti, užtvoti: Aš skaudžiai užtem̃psu – ta tau būs kaukti! Pln. Užtem̃psiu par kramę už neklausymą Šts. Bernas supliauškino gerai su votegu ir užtempa vien tai ožkai par subinę TDrVII78(Dov). ^ Jei neklauso su geru, užtem̃pk su makaru Vvr. 13. tr., intr. End šnek. užgerti, užtraukti (degtinės): Iš darbo parejo užtem̃pęs Vkš. Ans biškį buvo užtem̃pęs Lnk. ║ užrūkyti, užtraukti: Kai ùžtempiau pirmą dūmą, tai obuoliais kvepia, o kai ùžtempiau antrą, tai akys išsprogo Skr.

◊ ant sàvo kurpãlio užtem̃pti NdŽ savaip, savo būdu perauklėti.

\ tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patempti; partempti; pertempti; pietempti; pratempti; pritempti; raztempti; sutempti; užtempti